Lietuvos nekilnojamojo turto rinka 2026 metus pasitiko po išskirtinio atsigavimo. Po sudėtingų 2024-ųjų būsto paklausa 2025 m. smarkiai atsigavo, o tiek pirkėjai, tiek rinkos profesionalai dabar svarsto, kiek ilgai tęsis šis augimas. Tinklalaidės „Compensa Lietuva“ epizodas, kuriame dalyvauja ekonomistas Marius Dubnikovas ir nekilnojamojo turto plėtotojo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, suteikia vertingų įžvalgų šiais klausimais. Diskusijoje aptariama, kodėl būsto kainos gali ir toliau augti 2026 m., kaip pensijų reformos ir skolinimo taisyklės paveiks įperkamumą, ką statybų sektoriui reiškia didelio masto gynybos infrastruktūros projektai bei ar jauniems lietuviams šiandien labiau apsimoka nuomotis, ar pirkti būstą. Šiame straipsnyje apibendrinamos pagrindinės tinklalaidės įžvalgos ir jos papildomos naujausių rinkos ataskaitų bei žiniasklaidos duomenimis.
Prognozės 2026 metams: augimas tęsis, bet lėčiau
Pašnekovai sutaria, kad būsto kainos tikėtina ir toliau augs, tačiau augimo tempas bus nuosaikesnis nei spartus kilimas 2025 m. Naujausi tyrimai tai patvirtina. „Ober-Haus“ analitikai pažymi, kad po 7–7,5 % kainų augimo 2025 m. pardavimų apimtys ir būsto paskolų rinka išlieka stiprios, o 2026 m. kainos galėtų kilti dar apie 4–6 %. LRT taip pat skelbia, kad 2025 m. pagerėjęs įperkamumas lėmė rekordinius sandorius, tačiau perspėja, jog pasiūla gali pilnai nepatenkinti paklausos: Vilniuje šiuo metu statoma apie 10 000 butų, tačiau, ekspertų vertinimu, jei naujų projektų tempas atsiliks, kainų augimas gali vėl paspartėti. Būtent ši trapi paklausos ir pasiūlos pusiausvyra lemia atsargų optimizmą, apie kurį kalbama tinklalaidėje.
Pensijų fondai ir pradinio įnašo reformos
Nuo 2026 m. sausio Lietuvos gyventojai pirmą kartą galės dalį antrosios pakopos pensijų kaupimo lėšų panaudoti būsto įsigijimui. Analitikų vertinimu, per pirmąjį 2026 m. pusmetį galėtų būti atsiimta apie 1,1–1,2 mlrd. eurų, iš kurių maždaug 20 % galėtų tiesiogiai patekti į būsto rinką. Tai reikštų apie 100 mln. eurų papildomą apyvartą per pusmetį. Be to, Lietuvos bankas nuo 2026 m. rugpjūčio planuoja sumažinti minimalų pradinį įnašą pirmą kartą būstą perkantiems asmenims nuo 15 % iki 10 %. Šios reformos, aptartos ir tinklalaidėje, tikėtina paskatins daugiau jaunų šeimų anksčiau žengti į būsto rinką, tačiau kartu didina riziką, kad kainos kils, jei pasiūla nespės prisitaikyti.
Gynybos infrastruktūros bumas ir jo šalutiniai efektai
Diskusijoje taip pat nagrinėjama artimiausiais metais planuojamų gynybos infrastruktūros projektų banga. Lietuva kartu su partneriais stato 155 mm artilerijos sviedinių gamyklą netoli Baisogalos, kurios vertė siekia apie 260–300 mln. eurų; objektą pagal 41 mln. eurų sutartį stato „PST Group“. Naujas Vokietijos brigados karinis miestelis kainuos apie 125 mln. eurų, o poligonų plėtra Kapčiamiestyje ir kitose vietose iki 2030 m. gali kainuoti dar 140–150 mln. eurų. Atskirai planuojama Žemaitijos brigados karinio miestelio statyba viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu gali pareikalauti iki 345,5 mln. eurų. Šie projektai didins statybos paslaugų ir darbo jėgos paklausą, galimai nukreips išteklius nuo gyvenamosios statybos ir darys spaudimą statybų kainoms. Tinklalaidėje pabrėžiama, kad plėtotojams teks itin kruopščiai planuoti medžiagų tiekimą ir darbuotojų pritraukimą.
Nuoma ar pirkimas: ką renkasi jauni lietuviai?
M. Dubnikovas ir A. Avulis diskutuoja, ar šiandien jauniems žmonėms finansiškai naudingiau nuomotis, ar pirkti būstą. „Bonava Lietuva“ užsakymu atlikta 500 25–39 metų amžiaus lietuvių apklausa rodo, kad 33 % rinktųsi nuomą, 49 % – pirkimą, o 18 % dar nėra apsisprendę. Tarp respondentų, planuojančių šeimą ar jau turinčių vaikų, net 75 % teigia ketinantys įsigyti būstą. Nuoma vilioja lankstumu ir galimybe išbandyti skirtingas vietas, tačiau apie 80 % nuomininkų planuoja grįžti prie pirkimo idėjos, jei jų finansinė padėtis pagerės. Tinklalaidėje pabrėžiama, kad nuoma gali būti racionalus sprendimas, kai būsto kainos aukštos ar tikimasi persikelti dėl darbo, tačiau kultūrinis siekis turėti nuosavą būstą Lietuvoje išlieka labai stiprus.
Ar Vilnius vis dar įperkamas?
Įperkamumas – viena dažniausiai kartojamų temų. „Work in Lithuania“ duomenimis, 2025 m. III ketvirtį vidutinis bruto mėnesinis atlyginimas siekė 2 427 eurus (apie 1 484 eurus „į rankas“). Tuo tarpu naujų butų kainos Vilniuje dažnai viršija 3 000 eurų už kvadratinį metrą, todėl pradiniai įnašai ir mėnesinės įmokos tampa rimtu iššūkiu pirmą kartą perkantiems. LRT perspėja, kad nors mažesnis pradinis įnašas padės, aukšta infliacija ir ribota pasiūla gali toliau kelti kainas virš daugelio namų ūkių galimybių. Tinklalaidės dalyviai teigia, kad miestas privalo plėsti teritorijų planavimą ir infrastruktūrą, kad augimas būtų tvarus. A. Avulis įspėja, jog jei pasiūla stagnuos, Vilnius gali atsidurti tokioje situacijoje kaip Praha ar Varšuva, kur vidutines pajamas gaunantiems gyventojams nuosavas būstas tampa sunkiai pasiekiamas.
Regioniniai skirtumai ir perspektyvos už Vilniaus ribų
Nors sostinė sulaukia daugiausia dėmesio, tinklalaidėje pabrėžiama, kad tokie miestai kaip Kaunas, Klaipėda ar Šiauliai vystosi skirtingu tempu. Mažesniuose miestuose kainos paprastai žemesnės, o nuomos pajamingumas – didesnis, tačiau ten taip pat lėtesnis gyventojų augimas ir mažiau stambių darbdavių. LRT ir „Ober-Haus“ cituojami ekspertai įspėja, kad besitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas gali slopinti investicijas visoje šalyje. Investuotojams gali būti naudinga derinti galimybes augančiuose regioniniuose centruose su santykiniu Vilniaus stabilumu.
Išvada: 2026 m. – atsargumas ir lankstumas
„Compensa Lietuva“ tinklalaidė piešia daugiasluoksnį Lietuvos būsto rinkos vaizdą. Stipri paklausa, pensijų fondų lėšų panaudojimas ir palankesnės skolinimo sąlygos greičiausiai palaikys kainų augimą 2026 m. Vis dėlto didelio masto gynybos projektai gali riboti statybų pajėgumus, o pajamų augimas gali nespėti su būsto kainomis. Tiek investuotojams, tiek būsto ieškantiems gyventojams verta svarstyti nuomą kaip laikiną strategiją, ieškoti galimybių regionuose ir nuolat vertinti platesnį makroekonominį bei geopolitinį kontekstą. Tokie plėtotojai kaip „Hanner“ diversifikuoja veiklą, plečia pasiūlą ir investuoja užsienyje, siekdami sumažinti rizikas. Galiausiai sėkmę 2026 m. lems gebėjimas prisitaikyti – žinoti, kada pirkti, kada palaukti ir kada dairytis už akivaizdžių rinkos centrų ribų.